Civilinis kodeksas (III knyga “Šeimos teisė”)
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas
Bendrieji vaiko teisių apsaugos tarnybų nuostatai
Vaiko globos organizavimo nuostatai
TEISĖS AKTAI IKIMOKYKLINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO KLAUSIMAIS
Ikimokyklinis ugdymas
Ikimokyklinis ugdymas vykdomas pagal ikimokyklinio ugdymo programą, kurią švietimo įstaigos rengia vadovaudamosi švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintais ikimokyklinio ugdymo programų kriterijais ir ikimokyklinio ugdymo metodinėmis rekomendacijomis.
Siekiant padėti ikimokyklinio ugdymo mokytojams ir kitiems ugdytojams geriau atpažinti vaiko ugdymosi poreikius ir jo daromą pažangą, tikslingai rengti įstaigos ikimokyklinio ugdymo programą, pritaikant jį kiekvienam vaikui ir vaikų grupei, parengtas Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašas.
Ikimokyklinio ugdymo įstaigos 2025 m. rugsėjo 1 d. pradeda vykdyti programas, parengtas pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. V-1142 patvirtintas Ikimokyklinio ugdymo programos gaires.
Priešmokyklinis ugdymas
Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa apibrėžia priešmokyklinio ugdymo paskirtį, tikslą ir uždavinius, ugdomas kompetencijas, pasiekimų sritis, ugdymo(si) turinio gaires, pasiekimų lygių požymius ir vaikų pasiekimų vertinimą.
Ugdomos šios vaikų kompetencijos: komunikavimo, kultūrinė, kūrybiškumo, pažinimo, pilietiškumo, skaitmeninė ir socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos. Visos kompetencijos tarpusavyje susijusios, jos ugdomos integraliai. Jų ugdymo rezultatai nurodyti dalykų pasiekimų raidos aprašymuose.
Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys: gamtamokslinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, meninis ugdymas, visuomeninis ugdymas, sveikatos ir fizinis ugdymas. Visos ugdymosi sritys yra lygiavertės ir ugdomos integraliai su kompetencijomis.
Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa
Ar priešmokyklinio amžiaus vaikai yra vertinami?
Siekiant padėti vaikui bręsti, mokytis, vertinama jo daroma pažanga ir pasiekimai. Vertinimas atliekamas pasirenkant vertinimo būdus ir metodus: stebėjimą, pokalbį, diskusiją, vaiko pasakojimus, jo darbelių ir veiklos analizę, garso, vaizdo įrašus ir kt.
Vertinami konkretaus vaiko pasiekimai ir jo daroma pažanga, lyginant ankstesnius vaiko pasiekimus su dabartiniais. Vaikų pasiekimai viešai tarpusavyje nelyginami. Pirmasis vertinimas turi būti atliktas per 4 savaites nuo programos vykdymo pradžios, o galutinis vertinimas atliekamas pasibaigus programai.
Vaikų pasiekimai ir pažanga su tėvais (globėjais) aptariami individualiai, esant poreikiui, bet ne rečiau kaip 2 kartus per metus. Pokalbiuose prireikus dalyvauja Vaiko gerovės komisijos, administracijos atstovai, kiti specialistai.
Baigus programą, priešmokyklinio ugdymo mokytojas pateikia mokyklai, vykdančiai pradinio ugdymo programą, ar kitam švietimo teikėjui priešmokyklinio ugdymo mokytojo (ar švietimo pagalbos specialisto, jeigu buvo teikta pagalba), rekomendaciją apie vaiko pasiekimus. Rekomendacija parengiama pagal Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašo priede pateiktą formą. Rekomendacija turi būti pasirašyta priešmokyklinio ugdymo mokytojo ir patvirtinta įstaigos vadovo.
Įtraukusis ugdymas
Vaikų, kurie turi specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo turinys formuojamas, vadovaujantis Ikimokyklinio ar Priešmokyklinio ugdymo programa (ją pritaikant) ir atsižvelgiant į kiekvieno vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius, pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas ir tėvų (globėjų) lūkesčius.
Vaikui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, sudaromos sąlygos ugdytis pagal jo gebėjimus ir galias; priešmokyklinio ugdymo mokytojas kartu su kitais mokytojais ir švietimo pagalbos specialistais, vaiko tėvais (globėjais), kitais artimaisiais teikia reikiamą pagalbą, stiprindami vaiko motyvaciją mokytis, tobulėti, plėtoti kompetencijas, sumažinti, įveikti arba kompensuoti ugdymo procese kylančius sunkumus.
Vaikams nuo gimimo iki 18 metų ir asmenims, turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių iki 21 metų, ir jų tėvams (globėjams) gali būti koordinuotai teikiama švietimo pagalba, socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos, vadovaujantis „Koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų tvarkos aprašu“.
Ar priešmokyklinio amžiaus vaikas gali gauti mokytojo padėjėjo pagalbą?
Taip, švietimo įstaiga (jos savininko leidimu) gali steigti mokytojo padėjėjo etatą (vadovaujamasi švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1229 „Dėl specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašo patvirtinimo“).
Mokytojo padėjėjo etatas gali būti steigiamas, jei mokykloje mokosi mokinys, turintis vidutinių, didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių ir negalintis savarankiškai dalyvauti ugdymo procese.
Kiek mokinių gali teikti pagalbą vienu etatu dirbantis logopedas, specialusis pedagogas ?
Švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1228 patvirtintas „Specialiosios pedagoginės pagalbos asmeniui iki 21 metų teikimo ir kvalifikacinių reikalavimų nustatymo šios pagalbos teikėjams tvarkos aprašas“ reglamentuoja specialiosios pedagoginės pagalbos teikėjus ir gavėjus bei pagalbos organizavimą.
Vienu etatu dirbantis logopedas teikia pagalbą: ne daugiau kaip 30 specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, ugdomų pagal ikimokyklinio ir / ar priešmokyklinio ugdymo programas, kuriems reikalinga logopedo pagalba;
Vienu etatu dirbantis specialusis pedagogas teikia pagalbą: ne daugiau kaip 24 specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, ugdomiems pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, kuriems reikalinga specialiojo pedagogo pagalba (ne daugiau kaip 20 mokinių, turinčių regos, klausos sutrikimų (tarp jų turinčių kochlearinių implantų), jei nėra tiflopedagogo ar surdopedagogo);
VAIKŲ MAITINIMAS
Kaip organizuojamas vaikų maitinimas?
Vaikų maitinimas organizuojamas vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 14 d. patvirtintu Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašu.
Maitinimai skirstomi į pagrindinius ‒ pusryčius, pietus, vakarienę ‒ ir papildomus ‒ priešpiečius, pavakarius, naktipiečius. Maitinimų skaičių vaikams parenka tėvai (globėjai) ir gali tai įtvirtinti pasirašydami mokymo sutartį. Mokestis už maitinimą, sąlygos, kada šis mokestis gali būti mažinamas ar nuo jo visiškai atleidžiama, gali būti aptartas mokymo sutartyje ar susipažįstant su valstybės, savivaldybės, kito švietimo teikėjo kitu teisės aktu nustatytais įkainiais.
Alergiškiems vaikams, kuriems gydytojas pažymoje nurodo saugotis tam tikrų produktų, gali būti organizuojamas pritaikytas maitinimas. Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d., vadovaujantis LR švietimo įstatymo 67 str. 13 d. ir LR Vyriausybės nutarimu nemokamai maitinami visi privalomai pagal ikimokyklinio ugdymo programas ugdomi vaikai.
Maitinimai skirstomi į pagrindinius ‒ pusryčius, pietus, vakarienę ‒ ir papildomus ‒ priešpiečius, pavakarius, naktipiečius. Maitinimų skaičių vaikams parenka tėvai (globėjai) ir gali tai įtvirtinti pasirašydami mokymo sutartį. Mokestis už maitinimą, sąlygos, kada šis mokestis gal būti mažinamas ar nuo jo visiškai atleidžiama, gali būti aptartas mokymo sutartyje ar susipažįstant su valstybės, savivaldybės, kito švietimo teikėjo kitu teisės aktu nustatytais įkainiais.
Mokiniai, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo programą, turi teisę į nemokamus pietus nevertinant šeimos gaunamų pajamų (nuo 2021 m. liepos 1 d. visiems priešmokyklinukams nemokami pietūs skiriami be atskiro tėvų (globėjų) prašymo).