Mąstymo mokykla – vieta, kur mokomės galvoti!
„Mąstymas yra pats sunkiausias darbas, todėl tiek mažai žmonių juo užsiima“.Henry Ford
Darželyje mokomės skirtingų būdų galvoti! Ar žinai, kad galvoti galima įvairiais būdais? Kartais mes sprendžiame problemas ir žiūrime, kas geriau, teisingiau. Kartais – ieškome kūrybingų ir linksmų sprendimų.
Pradėję įgyvendinti projektą ,,Mąstymo mokykla vaikams”, pradėjome savo įstaigos gyvenime vadovautis mąstymo mokyklos kultūra. Mąstymo mokyklos kultūros ugdymo ašis – šeši pradiniai taškai, kurie apima svarbias mąstymo mokyklos sritis:
* vaizdinius įrankius (mąstymo žemėlapiai, schemos, mąstymo kepurės);
* asmenybės ir charakterio formavimą (charakteriai, požiūriai, nuostatos, mąstymo įpročiai);
* mąstymo gebėjimus (atviras ir tikslus kognityvinių gebėjimų naudojimas);
* mokymąsi bendradarbiaujant (bendradarbiavimas tarp besimokančiųjų porų, grupių, mokyklų ir tarptautiniuose tinkluose);
* reflektyvų klausinėjimą (aukštesnio lygio klausimai ir klausymosi gebėjimai);
* ugdymo(si) aplinkos pritaikymą (fizinių erdvių pritaikymas ir išteklių panaudojimas).
,MĄSTYMO ĮPROČIAI Darželis nusprendė pradėti mąstymo įpročių diegimą nuo šių svarbiausių įpročių.
Atkaklumas reiškia, kad mes niekada nepasiduodame ir stengiamės, net kai užduotis atrodo sunki. „ Du paršiukai nebuvo atkaklūs, tingėjo ir pastatė silpnus namelius. O trečiasis paršiukas buvo atkaklus ir pastatė stiprų namą iš plytų. Atkaklumas padėjo jam apsaugoti namą nuo vilko.“
Impulsyvumo valdymas – tai gebėjimas palaukti, susikaupti ir pagalvoti prieš ką darant. Sarbu pagalvoti, kad priimtume geriausią sprendimą.
Mąstymas drauge – tai gebėjimas dirbti ir spręsti problemas kartu su kitais. Mes dalinamės idėjomis, klausome vieni kitų ir kartu sprendžiame problemas. Dirbant kartu, dalinantis idėjomis ir padedant vienas kitam, galima pasiekti daugiau nei vienam!
Klausimų kėlimas ir problemų suvokimas – tai gebėjimas pastebėti problemas ir ieškoti sprendimų, užduoti klausimus ir norėti sužinoti daugiau.
Mokome vaikus kelti klausimus, mąstyti smalsiai ir spręsti problemas kūrybiškai. „Kaip tu galvoji, ko Raudonkepuraitė galėjo paklausti vilko, kad suprastų, jog jis apsimetinėja močiute?“
MĄSTYMO ĮRANKIAI
1. MĄSTYMO ŽEMĖLAPIAI
Vienas iš inovatyvių ugdymo(si) būdų, naudojamų mūsų įstaigoje, – mąstymo žemėlapiai. Mąstymo žemėlapiai – tai vaizdinis ugdymo(si) įrankių rinkinys, padedantis pačiam vaikui susikurti, suprasti ir įsisavinti temą bei generuoti idėjas. Žemėlapį renkamės pagal tai, kokio mąstymo proceso ugdomojoje veikloje reikia: * atpažinti, * apibūdinti, * palyginti, * grupuoti, * sudaryti seką, * ieškoti analogijų, * išskaidyti visumą į dalis, *rasti priežasčių ir pasekmių ryšius.
“Mąstymo žemėlapiai yra kaip piešiniai, kurie padeda mums suprasti dalykus.”
„Mes naudojame sekos žemėlapį, kad parodytume, kas vyksta po ko. ‘Trys paršiukai’ pasakoje paršiukai pirmiausia stato namus, tada vilkas bando nupūsti vieną, kitą namą. O trečio paršiuko namai lieka nesugriuvę.“ Vaikai supranta, kad sekos žemėlapis padeda jiems vizualiai parodyti veiksmų eigą – nuo pradžios iki pabaigos. Vaikai žino, ką daryti su kiekvienu mąstymo žemėlapio tipu, ir gali juos taikyti skirtingose situacijose. Jie gali naudoti mąstymo žemėlapius, kad aiškiau suprastų, pavyzdžiui, pasakų struktūrą ir mokytųsi išreikšti savo idėjas.
MŪSŲ PATIRTIS NAUDOJANT MĄSTYMO ŽEMĖLAPIUS
ČIA
2. ŠEŠIOS BONO MĄSTYMO KEPURĖS
Kūrybinių sprendimų ieškantiems žmonėms psichologas E. de Bonas sukūrė mąstymo lavinimo metodiką (de Bono Thinking), kuri skatina apmąstyti idėjas ir padeda ugdyti socialinius ir kognityvinius gebėjimus. Sistema grindžiama įvairias funkcijas atliekančių praktiškų mąstymo įrankių (de Bono „kepurės“) panaudojimu. E. de Bono metodikoje deklaruojamų mąstymo įrankių įvaldymas ir taikymas konkrečioje situacijoje papildo analize, kritika ir argumentavimu pagrįstą tradicinį – kritinį – mąstymą.
Mąstymo mokykloje mes naudojame ypatingus įrankius – mąstymo skrybėles! Kiekviena skrybėlė yra kitokios spalvos ir padeda mums galvoti tam tikru būdu. Ar kada nors galvojai, kad vienu metu gali naudotis skirtingais būdais galvoti? Štai kaip veikia skirtingos mąstymo skrybėlės:
-
Baltoji skrybėlė yra „tyrinėtojo skrybėlė“. Ji padeda mums surinkti visą svarbią informaciją. Kai ją užsidedi, tampi kaip mokslininkas – galvoji apie faktus. Pvz., kai mes kalbame apie pasaką „Trys paršiukai“, užsidėję baltą skrybėlę, mes galime suskaičiuoti, kiek paršiukų buvo, kiek jie turėjo namelių ir kiek kartų vilkas pūtė ant namų.
-
Raudonoji skrybėlė yra „jausmų skrybėlė“. Kai ją užsidedi, galvoji apie tai, kaip jautiesi ir kaip jaučiasi kiti. Pvz., kai vilkas griauna paršiukų namus, kaip tu jauteisi? O kaip jautėsi paršiukai? Gal jie bijojo, o tu jauteisi susinervinęs? Ši skrybėlė padeda suprasti jausmus.
-
Juodoji skrybėlė yra „problemų ieškotojo skrybėlė“. Užsidėję ją, ieškome sunkumų ir pavojų. Pvz., kodėl šiaudinis namas buvo nesaugus? Ar plytinio namo statymas yra geresnis sprendimas? Juoda skrybėlė moko mus įžvelgti problemas ir galvoti, kaip jų išvengti.
-
Geltonoji skrybėlė yra „pozityvios minties skrybėlė“. Kai ją užsidedi, matai viską teigiamai. Pavyzdžiui, užsidėjus geltoną skrybėlę galime galvoti, kaip gerai, kad trečias paršiukas pastatė namą iš plytų – jis buvo stiprus ir saugus! Geltona skrybėlė padeda matyti gerus dalykus ir džiaugtis.
-
Žalioji skrybėlė yra „kūrybingumo skrybėlė“. Užsidėjus ją, galvojame apie naujus būdus, kaip galėtume veikti. Pvz., ką paršiukai galėtų dar sugalvoti, kad vilkas jų nepasiektų? Gal jie galėtų statyti namus medžiuose ar net skraidančius namus? Žalioji skrybėlė atveria duris į fantaziją!
-
Mėlynoji skrybėlė yra „tvarkos skrybėlė“. Ji padeda galvoti apie tai, kaip planuoti ir organizuoti veiklas. Pvz., kai statome namą, ką darysime pirmiausia? Reikia pagalvoti apie visus žingsnius: pirmiausia surinkti medžiagas, tada suprojektuoti ir galiausiai pastatyti namą.